Naujausiame Migracijos metraštyje – aktualiausi statistiniai rodikliai
Penktus metus iš eilės Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija yra teigiama, pernai fiksuotas darbo migracijos srautų pokytis: šalia įprastinių darbo jėgos lyderių, ukrainiečių ir baltarusių, trečioje vietoje atsidūrė uzbekai.
Itin sustiprinta migracijos kontrolė įtakojo ryškų atsisakytų išduoti ir panaikintų leidimų laikinai gyventi statistikos šuolį.
Šie ir kiti svarbiausi migracijos statistiniai rodikliai skelbiami dvidešimt pirmą kartą Migracijos departamento sudarytame tradiciniame elektroniniame leidinyje, Migracijos metraštyje.
Sumažėjo užsieniečių
„Migracijos departamentas, kaip visada, labai sparčiai persiorientavo prie pasikeitusių Lietuvos migracijos politikos prioritetų ir antrame 2024-ųjų pusmetyje sustiprino migracijos kontrolę. Tai iškart davė siekiamų rezultatų: metų pabaigoje Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius sumažėjo“, – pastebi Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė.
2025 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 217 290 užsieniečiai, tuo tarpu 2024-ųjų pradžioje tokių asmenų mūsų šalyje buvo 221 848.
Skaičiuojant kasmet, toks užsieniečių skaičiaus mažėjimas, nors ir nežymus, fiksuojamas pirmą sykį nuo 2016 metų.
Anksčiau emigravę lietuviai gausiau grįžta namo
Kaip rodo oficiali statistika, penktus metus iš eilės fiksuojama teigiama mūsų šalies piliečių neto tarptautinė migracija. Tai reiškia, kad į Lietuvą kasmet grįžta daugiau jos piliečių, nei išvyksta gyventi į užsienį.
Turimais duomenimis, 2024 m. iš Lietuvos gyventi į užsienį išvyko 9486 mūsų šalies piliečiai, atvyko – 18 934.
Nuo 2019-ųjų nekinta ir valstybių, iš kurių lietuviai dažniausiai nusprendžia grįžti namo, trejetukas. Pernai daugiausiai Lietuvos piliečių sugrįžo iš Jungtinės Karalystės – 6581, iš Norvegijos – 2064, iš Vokietijos – 1439.
Pagrindinė užsieniečių atvykimo priežastis – darbas
Kaip ir kasmet, šalies darbdaviams nerandant pakankamai vietinės darbo jėgos, jų žvilgsniai krypsta į užsienio rinkas, o darbo jėgos migracijos iš užsienio aspektai pernai ir toliau išliko vienais aktualiausių bei labiausiai aptarinėjamų Lietuvoje.
Migracijos departamento turimais duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. iš visų Lietuvoje apsistojusių 218 tūkst. užsieniečių net 106,4 tūkst. turėjo leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu.
Daugiau kaip 41,4 tūkst. tokių darbuotojų atvyko iš Baltarusijos, 23,3 tūkst. iš Ukrainos, o štai likusias pozicijas dalijasi trys Centrinės Azijos šalys: metų pradžioje Lietuvoje dirbo beveik 8,9 tūkst. uzbekų, 6,5 tūkst. tadžikų ir 5,2 tūkst. kirgizų.
Aukštos kvalifikacijos darbą metų pradžioje Lietuvoje iš viso dirbo daugiau kaip 5,8 tūkst. užsieniečių. Čia ryškiai išsiskiria Baltarusijos piliečiai – 3,6 tūkst. darbuotojų, Rusijos piliečių – beveik 900, Indijos – 349.
Studijų pagrindu Lietuvoje iš viso gyvena beveik 9 tūkst. užsieniečių, iš kurių daugiausiai – 1,5 tūkst. – yra Indijos piliečiai. Studentų iš Baltarusijos ir Pakistano yra apylygiai – po maždaug 1 tūkst.
Ženkliai padaugėjo panaikintų leidimų laikinai gyventi
Poreikis griežčiau kontroliuoti bei reguliuoti atvykusiųjų iš užsienio srautus, įsigalioję teisės aktų pakeitimai, kuriais įvesti nauji skaidrumo kriterijai bei reikalavimai užsieniečius įdarbinančioms įmonėms, papildomi ribojimai į Lietuvą norintiems atvykt užsieniečiams – visa tai lėmė itin ryškų panaikintų, atsisakytų išduoti bei pakeisti leidimų laikinai gyventi statistikos pokytį.
Užpernai, per visus 2023 m., Migracijos departamento specialistai atsisakė išduoti ar pakeisti 2681 leidimą laikinai gyventi, o dar 8086 tokius dokumentus panaikino.
Tuo tarpu 2024 metais atsisakytų išduoti ar pakeisti leidimų laikinai gyventi skaičius šoktelėjo iki 8271, o panaikintų – net iki 29 673.
Didžiausią panaikintų leidimų dalį – beveik 16 tūkst. – sudaro leidimai, panaikinti dėl to, jog buvo nutraukta darbo sutartis su užsieniečiu.
Sumažėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekusių asmenų
Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 587 asmenys arba beveik perpus mažiau nei užpernai, kuomet pilietybės neteko 1083 asmenys.
Padaugėjo Lietuvos Respublikos pilietybę atkūrusių asmenų – 3571. Tuo tarpu užpernai tokių buvo 2402.
Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo priimti sprendimai dėl pilietybės netekimo už tai, kad tarnaujama kitos valstybės tarnyboje be Lietuvos Respublikos vyriausybės leidimo. Šiuo pagrindu pilietybės neteko 3 asmenys.
Dar du asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę prieš tai buvo gavę išimties tvarka, jos neteko, nes, būdami ir kitos valstybės piliečiais, kėlė grėsmę Lietuvos saugumo interesams.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų sausio 1 d. daugybinę pilietybę teisėtai iš viso turėjo beveik 79 tūkst. Lietuvos piliečių. Praėjusių metų pradžioje tokių asmenų buvo beveik 69 tūkst.
Prieglobsčio ir toliau dažniausiai prašo baltarusiai
2024 metais Migracijos departamento specialistai iš viso gavo 362 prašymus suteikti prieglobstį. Daugiausiai tokių prašymų – 140 – pateikė Baltarusijos piliečiai. Dar 47 prašymų sulaukta iš Rusijos piliečių.
Prieglobsčio prašymų pikas buvo pasiektas 2021 metais, kuomet prieš Lietuvą, instrumentalizuojant neteisėtus migrantus, buvo pradėta hibridinė Baltarusijos režimo organizuota ataka. Tais metais iš viso sulaukta net 4259 prašymų.
Sėkmingai suvaldžius šiuos srautus, prieglobsčio prašymų skaičius kasmet ėmė mažėti: 2022 m. gautas 1051 prašymas, 2023 m. – 575, pernai, kaip minėta, 362.
Mažėjo trys gausiausios užsieniečių bendruomenės
Lietuvoje ir toliau gausiausia išlieka ukrainiečių bendruomenė, tačiau jos narių sumažėjo nuo 86,3 tūkst. Ukrainos piliečių 2024 m. pradžioje iki 77 tūkst. šių metų sausį. Daugiau kaip pusė ukrainiečių – 42 tūkst. – yra nuo Rusijos agresijos pasitraukę karo pabėgėliai, mūsų šalyje besinaudojantys laikinosios apsaugos mechanizmu.
Sumažėjo ir Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių. 2025 m. pradžioje mūsų šalyje legaliai gyveno 57,5 tūkst. baltarusių, prieš metus – daugiau kaip 62 tūkst.
Rusijos piliečių, trečios pagal gausumą užsieniečių bendruomenės, pokytis minimalus: šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 15 tūkst. rusų, pernai tuo pat metu – beveik 16 tūkst.
2024 m. augo iki šiol palyginti negausios užsieniečių bendruomenės iš Centrinės Azijos regiono valstybių: uzbekų padaugėjo nuo 8,2 tūkst. iki 9 tūkst., tadžikų – nuo 5,7 tūkst. iki 6,6 tūkst., azerbaidžaniečių – nuo 3,8 tūkst. iki 4,7 tūkst.
Taip pat padaugėjo Lietuvoje gyvenančių indų – nuo 4,6 tūkst. iki 7,1 tūkst., pakistaniečių – nuo 926 iki 2,4 tūkst., Bangladešo piliečių – nuo 379 iki 1 tūkst.
Pernai sumažėjo tik kirgizų bendruomenė – nuo 6,2 tūkst. iki 5,3 tūkst.
Visą 2024 m. metraštį galte rasti čia.
Atnaujinimo data: 2025-03-28
Taip pat skaitykite:
Vyriausybė pritarė paketui, leisiančiam įgyvendinti ES Migracijos pakto reikalavimus
Informacija apie prašymų išduoti LLG priėmimą
Regionų administraciniame teisme aptartas ES migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimas
Svarbi informacija apie asmens duomenų tvarkymą Migracijos departamente