Migracijos departamentas paaiškina: kas yra užsieniečių kvota ir kaip ji skaičiuojama
Kas yra užsieniečių įdarbinimo kvota, jos skaičius ir kaip ji nustatoma?
Užsieniečių įdarbinimo kvota nustato, kiek užsieniečių Lietuvoje leidžiama įdarbinti mūsų šalies ekonominės veiklos sektoriuose.
2026 m. patvirtinta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota. Tai sudaro 0,9 proc. nuo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. liepos 1 d. skelbiamo Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio (2,9 mln.). Kvota skaičiuojama užsieniečiams, kurie ketina dirbti Lietuvoje ir kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.
Kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Kvota nustatoma remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Kaip kvota buvo skirstoma kvota anksčiau ir kokias darbo sritis ji apėmė?
Pirmą kartą kvota buvo nustatyta 2021 m. ir paskirstyta 4 ekonominės veiklos sektoriams ir šiems sektoriams priklausančioms profesijoms – paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio.
Nuo kada kvota nėra skaičiuojama pagal skirtingus veiklos sektorius?
Nuo 2025 m. kvotos skirstymo pagal darbo sektorius atsisakyta ir dabar užsieniečiams skirtas kvotos vienetų skaičius apima visas profesijas ir darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose.
Kada kvota nėra taikoma? / Kada nėra naudojami kvotos vienetai?
Kvota netaikoma tais atvejais, kai teikiamas prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu arba teikiamas prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir atitinkamai Migracijos departamentas dėl šių prašymų priima teigiamą sprendimą – t. y. nusprendžiama užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi arba užsieniečiui leidžiama pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį.
Kvota taip pat netaikoma ir tais atvejais, kai teikiamas prašymas išduoti nacionalinę vizą sezoninio darbo ar komandiravimo atveju.
Taip pat 2026 m. nustatytos kvotos taikymo išimtys ir teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu:
- užsieniečiams, Lietuvoje užbaigusiems studijas arba mokymąsi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) ir ketinantiems dirbti nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi baigimo
- užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, t.y. Ukrainos karo pabėgėliams (šiuo metu laikinoji apsauga galioja iki 2028-03-04)
- užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu (kitoje leidimo laikinai gyventi kortelės pusėje nurodytas išdavimo pagrindas UTPĮ 40 str. 1 d. 8 p.)
- užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (kitoje leidimo laikinai gyventi kortelės pusėje nurodytas išdavimo pagrindas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p.)
Kokie yra prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo terminai?
Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi galima pateikti ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki užsieniečio turimos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimo pabaigos.
Tačiau reikia atminti, jog tokį prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi galima teikti tol, kol galioja užsieniečio turima leidimo laikinai gyventi kortelė, t. y. turi būti likusi ne mažiau kaip 1 darbo diena iki leidimo kortelės galiojimo pabaigos.
Kokiais atvejais gali būti teikiamas prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu?
Pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galima tik tuo atveju, jeigu užsieniečio turimas galiojantis leidimas laikinai gyventi taip pat buvo išduotas darbo pagrindu.
Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi galima teikti ir tuo atveju, jeigu užsienietis pereina dirbti pas kitą darbdavį (nesvarbu, ar užsienietis dirbs pagal tą pačią profesiją ar pas kitą darbdavį dirbs pagal kitą profesiją) ir atitinka aukščiau nurodytas taisykles.
Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi galima teikti ir tuo atveju, jeigu užsienietis ir toliau dirbs pas tą patį darbdavį, bet su pakeistu leidimu ketina dirbti pagal kitą profesiją.
Ar maisto išvežiotojai ir keleivių pavėžėjai taip pat naudoja užsieniečiams skirtą kvotą?
Užsieniečiai, užsiimantys veikla pagal individualios veiklos pažymas ar kitomis veiklomis ne darbo sutarties pagrindais, kvotos nenaudoja.
Tačiau, jei užsieniečiui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, tai kvotos vienetas buvo panaudotas, kai Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.
Užsienietis, papildomai pradėjęs vykdyti individualią veiklą ar kitą teisėtą veiklą, antro kvotos vieneto dėl to nepanaudojo.
Ar kvota skirstoma pagal valstybes, iš kurių atvyksta užsieniečiai?
Ne, kvota nėra skirstoma pagal užsieniečio pilietybę ar valstybę, iš kurios jis atvyksta.
Ar kvota skirstoma pagal atvykstančio užsieniečio lytį?
Ne, kvota nėra skirstoma pagal užsieniečio lytį.
Ar kvota skirstoma pagal prašymo pateikimo laiką?
Kvota nustatoma kalendoriniams metams ir skaičiuojama pagal Migracijos departamento tais kalendoriniais metais priimtus sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, todėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo ar priėmimo laikas nerezervuoja tų kalendorinių metų kvotos vieneto ir neįtakoja kvotos skaičiavimo tais kalendoriniais metais, kai buvo pateiktas ar priimtas prašymas.
Kas nutinka, kai metinė užsieniečių įdarbinimo kvota yra išnaudojama dar nesibaigus metams?
Išnaudojus kvotą darbo pagrindu leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas tik užsieniečiui, kuriam darbdavys įsipareigos mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį nei 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu taip pat galės būti išduodamas užsieniečiui, kuris dirbs pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ir kuriam darbdavys įsipareigos mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu bus nustatyta papildoma kvota.
Pavyzdžiui, 2026 m. naujasis BDU buvo paskelbtas gegužės 12 d. ir yra 2 411,40 EUR, o 1,2 BDU – 2893 EUR.
Ar gali būti nustatyta papildoma kvota, kai numatyta kvota jau yra išnaudota nesibaigus metams?
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2026 m. galės būti nustatyta ir papildoma kvota.
Pasibaigus nustatytai kvotai, šakos kolektyvinės sutarties šalys gali pateikti siūlymą nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Jeigu bus nustatyta papildoma kvota, ji būtų taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.
Atnaujinimo data: 2026-09-10
Taip pat skaitykite:
Šiems metams nustatyta įdarbinamų užsieniečių kvota – išnaudota
Fiksuojami techniniai migracijos paslaugų portalo veikimo trikdžiai