Vyriausybė pritarė paketui, leisiančiam įgyvendinti ES Migracijos pakto reikalavimus
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė įstatymų pakeitimams, kurie į Lietuvos teisę perkels Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto reikalavimus.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam paketui dar turės pritarti Seimas. Pakeitimais siūloma keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir kitus teisės aktus.
Pagal projektą, užsieniečiams būtų neleidžiama atvykti į Lietuvą tais atvejais, kai pagal ES reglamentus jiems taikomos tikrinimo, pasienio arba grąžinimo procedūros. Numatoma, kad užsieniečiai tikrinimo vietose būtų apgyvendinami nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Tikrinimą atliktų Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei Priėmimo ir integracijos agentūra.
Vidaus reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrams būtų pavesta nustatyti, kokios funkcijos atliekamos patikrinimo metu, kaip jos vykdomos ir kaip atliekamas užsieniečių pažeidžiamumo vertinimas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad prašytojai, kuriems taikoma pasienio procedūra arba grąžinimo pasienio procedūra, būtų apgyvendinami be teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Ministrai turėtų nustatyti tokių asmenų apgyvendinimo vietas, apgyvendinimo tvarką ir sąlygas, taip pat taikomą apsaugos ir kontrolės tvarką. Vis dėlto projekte numatoma, kad įvertinus individualias aplinkybes užsieniečiui galėtų būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, jeigu būtų valdoma jo pasišalinimo rizika.
Pakeitimais taip pat siūloma atsisakyti pabėgėlio ir prieglobsčio sąvokų. Vietoje jų būtų vartojama tarptautinės apsaugos sąvoka, prieglobsčio prašytojas būtų vadinamas prašytoju, o prašymas suteikti prieglobstį – tarptautinės apsaugos prašymu.
Be to, būtų apibrėžta tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių sąvoka. Šiems užsieniečiams būtų nustatytas atskiras leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas.
Projektu siūloma nustatyti ir pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmą. Ją vietose, kuriose atliekamas tikrinimas ar taikoma pasienio procedūra, vykdytų atrinkta nevyriausybinė organizacija, o Seimo kontrolierių įstaiga rengtų metinę pagrindinių teisių stebėsenos ataskaitą ir nagrinėtų su šia stebėsena susijusius skundus.
Priėmimo sąlygų stebėseną vykdytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei viešosiomis įstaigomis.
Projektu siūloma, kad sprendimus dėl solidarumo priemonių, užsieniečių perkėlimo arba priėmimo humanitariniu pagrindu priimtų Vyriausybė.
Taip pat būtų ilginamas terminas, per kurį Valstybės saugumo departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Vietoje šiuo metu numatytų 28 kalendorinių dienų jis siektų 42 kalendorines dienas.
Pakto įgyvendinimo priemonėms iš ES Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo numatyta 73,9 mln. eurų, prie jų 10 proc. prisidėtų ir Lietuva.
Stebėsenos mechanizmui kasmet reikėtų 52 tūkst. eurų, iš jų 26 tūkst. eurų būtų skiriama naujo etato Seimo kontrolierių įstaigoje darbo užmokesčiui.
Finansinis Lietuvos įnašas į solidarumo rezervą siektų 1,14 mln. eurų ir turėtų būti sumokėtas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.
Vyriausybė praėjusių metų gruodį yra nusprendusi, kad Lietuva pagal 2024-ųjų gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą priims pusę migrantų, o už pusę – susimokės.
Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Parengta pagal LRV ir VRM inf.