Migracijos metraštyje – aktualiausi praėjusių metų statistiniai duomenys
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių 2023 metais toliau gausėjo dėl darbo jėgos migracijos iš Baltarusijos bei Centrinės Azijos valstybių, rodo kasmet publikuojamo Migracijos metraščio duomenys.
Jubiliejinį, dvidešimtą, kartą Migracijos departamento sudarytame elektroniniame leidinyje tradiciškai apžvelgiami visi svarbiausi statistiniai rodikliai bei tendencijos.
Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai
Praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių padaugėjo 15 proc. – nuo 189 411 asmenų 2023 m. pradžioje iki 221 848 užsieniečių, teisėtai gyvenusių mūsų šalyje 2024 m. sausio 1-ąją.
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro Ukrainos piliečiai, nors per metus jų sumažėjo. Šių metų pradžioje šalyje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. ukrainiečių, pernai tokiu pat metu – beveik 95 tūkst. Daugiau kaip 52 tūkst. tokių asmenų Lietuvoje gyveno naudodamiesi Ukrainos karo pabėgėliams taikomi laikinosios apsaugos mechanizmu.
Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius padidėjo nuo beveik 49 tūkst. asmenų pernai sausį iki daugiau kaip 62 tūkst. baltarusių šių metų pradžioje.
Trečios pagal skaitlingumą užsieniečių grupės – Rusijos piliečių – statistika pakito minimaliai. Užsieniečių iš šios šalies padaugėjo vos šimtu, iki 15,8 tūkst.
Ryškų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių statistikos pokytį nulėmė darbo migrantų iš Centrinės Azijos valstybių atvykimas.
2023 m. pradžioje mūsų šalyje gyveno 1,8 tūkst. Uzbekistano piliečių, šių metų sausį – daugiau kaip 8,2 tūkst.
Per tą patį laikotarpį kazachų padaugėjo nuo 1,2 tūkst. iki 3,1 tūkst., azerbaidžaniečių – nuo 1,3 tūkst. iki beveik 4 tūkst., tadžikų – nuo 1,4 tūkst. iki 5,7 tūkst., kirgizų – nuo 1,9 tūkst. iki 6,2 tūkst.
Leidimai gyventi Lietuvoje
Praėjusiais metais užsieniečiams iš viso išduoti ar pakeisti 152 707 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
2022-aisiais užsienio valstybių piliečiams iš viso buvo išduoti ar pakeisti 133 628 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Neskaitant Ukrainos karo pabėgėliams taikomo laikinosios apsaugos mechanizmo ir jo pagrindu išduodamų leidimų, dažniausiu užsieniečių atvykimo į Lietuvą tikslu išlieka darbas.
2023 m. darbo pagrindu iš viso išduota ir pakeista daugiau kaip 79 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu 2022 m. šis statistinis rodiklis buvo gerokai mažesnis – 49 tūkst.
Daugiau kaip 2 tūkst. leidimų laikinai gyventi išduota ar pakeista užsieniečiams, kurie Lietuvoje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Grėsmės valstybės saugumui
2023 m. Migracijos departamento specialistai, vertindami apie užsieniečius gaunamą viešą bei neviešą informaciją, iš viso atsisakė išduoti ar pakeisti 2681 leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai dėl šių dokumentų kreipiasi patys užsieniečiai.
Dauguma tokių sprendimų – 1171 – priimta gavus informacijos, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Absoliuti dauguma neigiamų sprendimų priimta Baltarusijos (951) ir Rusijos (156) piliečių atžvilgiu.
2022 m. iš viso buvo priimti 163 sprendimai atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o grėsmę valstybės saugumui keliančiais buvo pripažinti 32 užsieniečiai.
Pernai savo iniciatyva Migracijos departamentas iš viso panaikino 8 086 leidimus laikinai gyventi. 5264 leidimai panaikinti nutrūkus užsieniečio darbo santykiams Lietuvoje, o dėl grėsmės valstybės saugumui panaikinti 562 tokie dokumentai. Čia taip pat dominuoja baltarusiai (panaikinti 462 leidimai) ir rusai (panaikinti 88 leidimai).
2022 m. šie statistiniai rodikliai buvo kuklesni: iš viso Migracijos departamento iniciatyva panaikinti 5842 leidimai laikinai gyventi, iš kurių 3071 nutrūkus darbo santykiams, o dėl grėsmės valstybės saugumui – 7.
Dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui praėjusiais metais leidimo nuolat gyventi Lietuvoje negavo 104 užsieniečiai.
Visais atvejais tokių asmenų atžvilgiu yra priimami sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.
Vizos
2023-aiaisis užsieniečiams iš viso išduotos 38 873 vizos, iš jų Šengeno (C tipo) vizų – 26 952, nacionalinių (D tipo) vizų – 11 921.
Tai beveik perpus mažiau nei 2022 m., kuomet iš viso buvo išduota 70 016 vizų (Šengeno – 24 684, nacionalinių– 45 332).
Toks mažėjimas sietinas su 2022 m. priimtu Lietuvos sprendimu apriboti vizų išdavimą užsienyje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei nuo 2023 m. liepos įsigaliojusiu nauju Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašu.
Pagal minėtą aprašą, nacionalinės vizos nebeišduodamos užsieniečiams, atvykstantiems dirbti, kai jų profesija yra įrašyta į Trūkstamų profesijų sąrašą, nuolatinių studijų studentams, atvykstantiems studijuoti Lietuvoje, dėstytojams bei tyrėjams, atvykstantiems dirbti į aukštąsias mokyklas pagal darbo sutartis, bei dar kelių kategorijų užsieniečiams. Tokie asmenys privalo teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Prieglobsčio prašymai
Praėjusiais metais prieglobsčio Lietuvoje iš viso prašė 575 užsieniečiai. Lygiai pusę tokių prašymų – 287 – pateikė Baltarusijos piliečiai. Antri pagal šį statistinį rodiklį yra Rusijos piliečiai – 55 pateikti prašymai, trečioje vietoje Sirijos piliečiai – 31 prašymas.
Prieglobsčio prašymų pikas buvo pasiektas 2021 metais, kuomet prieš Lietuvą, instrumentalizuojant neteisėtus migrantus, buvo pradėta hibridinė Baltarusijos režimo organizuota ataka. Tais metais iš viso sulaukta net 4259 prašymų. Užpernai prieglobsčio iš viso prašėsi 1045 užsieniečiai.
- Visą 2023 m. Migracijos metraštį galite rasti čia.
Atnaujinimo data: 2024-03-19
Taip pat skaitykite:
Birželio 20-oji – Pasaulinė pabėgėlių diena
Dėl elektros remonto darbų Šakiuose laikinai nebus teikiamos migracijos paslaugos
Migracijos departamente vyko diskusija su darbdavius vienijančiomis organizacijomis
Informacija apie skaitmeninių užsieniečių registracijos pažymėjimų išdavimą
Įsigalioja ES Migracijos ir prieglobsčio paktas: pradedamas naujas migracijos valdymo etapas