Aptartas Migracijos departamento bei Lietuvos archyvų bendradarbiavimas
Aktualius tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimus antradienį aptarė Migracijos departamento bei trijų Lietuvos archyvų – Centrinio valstybės, Valstybės istorijos ir Ypatingojo – vadovai.
Migracijos departamente vykusiame susitikime jo direktorė Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos centrinio valstybės archyvui (LCVA) vadovaujantis Dalius Žižys, Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktorius Ovidijus Lėveris bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) vadovas Ramutis Kurpė apsikeitė informacijos rinkimo bei keitimosi ja patirtimi.
Glaudus Migracijos departamento bendradarbiavimas su visais trimis archyvais yra strategiškai svarbus priimant sprendimus, susijusius su Lietuvos pilietybės suteikimu, atkūrimu ar netekimu.
Iš LCVA fondų Migracijos departamento specialistai gauna informaciją apie tarpukaryje Lietuvoje gyvenusių asmenų pilietybės turėjimą ar netekimą, išduotus tuometinius vidaus ir užsienio pasus, asmenų mokymąsi vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje, jų darbinę veiklą.
LVIA disponuoja informacija apie tuometinių Lietuvos gyventojų gimimą bei sudarytas santuokas iki 1940-ųjų sovietinės invazijos pradžios, o LYA specialistai, esant poreikiui Migracijos departamento darbuotojams, nagrinėjantiems pilietybės bylas, padeda patikslinti informaciją apie asmenų trėmimus ar išvykimą iš šalies kitomis aplinkybėmis.
„Iš visų šių archyvų gaunami duomenys padeda Migracijos departamento specialistams priimti sprendimus dėl asmenų pilietybės. Tai itin jautrus aspektas, o pateikti istoriniai dokumentai gali tapti lemiamu faktoriumi sprendžiant klausimą, pavyzdžiui, leisti ar neleisti išeiviui atkurti Lietuvos pilietybę. Labai vertiname ypatingo kruopštumo reikalaujantį, atsakingą archyvų specialistų darbą. Tik jų dėka mums pavyksta išnarplioti sudėtingas giminystės linijas, atsekti tremties istorijas, o tai dažnai tampa raktu į Lietuvos Respublikos pilietybę“, – sako E. Gudzinskaitė.
Praėjusiais metais Lietuvos pilietybę įvairiais pagrindais iš viso įgijo 26 424 asmenys. Kaip ir įprasta, daugiausiai jų, beveik 24 tūkst., pilietybę įgijo gimstant.
Lietuvos archyvuose sukaupta ir Migracijos departamentui teikiama informacija turėjo reikšmingos įtakos priimant sprendimus atkurti Lietuvos pilietybę. Šiuo pagrindu pernai pilietybė suteikta 2351 užsieniečiui.
Dar 57 asmenys pilietybę gavo supaprastinta tvarka, o net 1 280 Lietuvos piliečių, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę, išsaugojo ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
Atnaujinimo data: 2023-03-16
Taip pat skaitykite:
Pradedami išdavinėti skaitmeniniai užsieniečio registracijos pažymėjimai
Birželio 20-oji – Pasaulinė pabėgėlių diena
Dėl elektros remonto darbų Šakiuose laikinai nebus teikiamos migracijos paslaugos
Migracijos departamente vyko diskusija su darbdavius vienijančiomis organizacijomis
Informacija apie skaitmeninių užsieniečių registracijos pažymėjimų išdavimą