2023-01-16

Lietuvoje – rekordiškai daug gyvenančių užsieniečių, jų skaičius augo dėl karo Ukrainoje ir darbo imigracijos

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118.

Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc. daugiau užsieniečių nei 2022-ųjų pradžioje, kuomet šalyje buvo registruoti 100 184 kitų valstybių piliečiai.

Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891. Daugiau nei du trečdaliai jų į Lietuvą atvyko bėgdami nuo karo savo šalyje.

Antra pagal skaitlingumą užsieniečių bendruomenė – Baltarusijos piliečiai. Jų Lietuvoje registruota 48 804. Trečioje vietoje – Rusijos piliečiai, 15 706. Pažymėtina, kad daugiau nei pusė tokių rusų Lietuvoje apsigyveno prieš keletą dešimtmečių, t.y., gerokai anksčiau nei prasidėjo invazija Ukrainoje ir agresorei Rusijai imtos taikyti įvairios sankcijos.

Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,67 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dar praėjusių metų viduryje jis siekė 5,3 proc., 2022-ųjų pradžioje – 3,58 proc.

„Pagrindine Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus didėjimo priežastimi neabejotinai yra karas Ukrainoje, dėl kurio praėjusiais metais sulaukėme karo pabėgėlių srauto. Be to, užsieniečių skaičių didino ir jau ne pirmus metus auganti darbuotojų imigracija“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Nuo Rusijos invazijos pradžios mūsų šalyje registruoti daugiau kaip 73 tūkstančiai karo Ukrainoje pabėgėlių.

Praėjusiais metais Migracijos departamento darbuotojai iš viso išdavė 117 091 leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (per pirmąjį pusmetį – 62 194, per antrąjį – 54 897). Palyginimui – prieš dvejus metus, 2021 m. antrąjį pusmetį, buvo išduota tik 20 918 tokių leidimų.

Absoliučiai didžioji dalis leidimų laikinai gyventi išduota Ukrainos karo pabėgėliams, kuriems Europoje yra taikomas laikinosios apsaugos mechanizmas. Juo pasinaudojo 64 217 karo Ukrainoje pabėgėlių. Dar daugiau kaip 2,3 tūkst. asmenų gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.

Darbo pagrindu užsieniečiams iš viso išduoti 53 445 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 4145 – aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu turi Baltarusijos piliečiai – 25 556. Rusijos piliečių, laikinai gyvenančių Lietuvoje darbo pagrindu, yra 2 568.

Suvaldžius Baltarusijos hibridinės atakos nulemtą neteisėtų migrantų antplūdį, praėjusių metų antrąjį pusmetį, palyginus su tokiu pačiu 2021 metų laikotarpiu, priimta 30 kartų mažiau sprendimų išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos – tik 93.

Pagrindinius migracijos 2022 m. antrojo pusmečio statistinius rodiklius galite rasti čia:https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/pagrindiniai-migracijos-rodikliai-lietuvos-respublikoje
(žr. sąrašo viršuje esančią PDF bylą)

Išsamesnę metinę statistinę informaciją Migracijos departamentas planuoja visuomenei pristatyti vasario mėnesio pradžioje, kuomet bus baigtas rengti 2022 metų migracijos metraštis.