>
2023-08-04

Grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti daugiau kaip 1 tūkst. baltarusių ir rusų

Nuo 2022 m. lapkričio pabaigos, kuomet Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvestas specialus klausimynas, kuriame privaloma pateikti tam tikrą informaciją bei pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui iš viso pripažinti 1164 šių valstybių piliečiai.

Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.

Įvertinus visą – viešą ir neviešą – informaciją konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą. 205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.

241 baltarusis sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti 254 Rusijos piliečiai. 43 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 46 – atsisakyta juos pratęsti. Dar 59 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 52 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams.

Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 52 rusams.

Visiems minėtiems 1164 užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.

Rusijos bei Baltarusijos piliečių prašymus ir gaunamą informaciją vertinantis Migracijos departamentas prieš priimdamas sprendimą visada bendradarbiauja bei konsultuojasi su trimis šalies institucijomis – Valstybės saugumo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija.

Migracijos departamentas primena, jog nuo pernai lapkričio klausimyną pildantys užsieniečiai privalo pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, verslo ryšius, kontaktus su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėmis institucijomis, o taip pat – išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.